Pranešėjų apsauga

Pranešėjų apsauga

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą ir pažeidimus padariusių asmenų patraukimą atsakomybėn.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:
1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
2) pavojaus aplinkai;
3) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
4) neteisėtos veiklos finansavimo;
5) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
6) neteisėtu būdu įgyto turto;
7) padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
8) pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį;
9) kenkimo Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Europos Sąjungos priemonėse;
10) pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui;
11) kitų pažeidimų.

Asmens, teikiančio informaciją apie pažeidimus, teisės ir garantijos bei atsakomybės už informacijos atskleidimą netaikymą, pagal Įstatymo 3 straipsnio 3–7 dalis:

• kai informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo Įstatymo nustatyta tvarka pateikia informaciją, susijusią su komercine (gamybine) paslaptimi, profesine paslaptimi, banko paslaptimi, įstaigos konfidencialia informacija ar informacija apie privatų asmens gyvenimą, šis informacijos pateikimas nelaikomas komercinės (gamybinės) paslapties, banko paslapties, konfidencialios informacijos ar informacijos apie privatų asmens gyvenimą atskleidimu, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nurodytą išimtį, taip pat atvejus, kai profesinę paslaptį sudarančios informacijos pateikimas kompetentingai institucijai prieštarautų atskiras profesines veiklas reglamentuojantiems įstatymams ir Europos Sąjungos teisei;
• informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui dėl informacijos pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, šio įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją;
• informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos pateikimo, atsako tik tokiu atveju, kai įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija apie pažeidimą yra teisinga;
• jeigu informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo informaciją pateikė anonimiškai, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytos apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonės taikomos tais atvejais, kai jo tapatybė buvo atskleista ir būtina jį apsaugoti nuo neigiamo poveikio;
• žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos apie pažeidimą pateikimas nesuteikia informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui garantijų pagal šį įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti šiais būdais:
1) Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje (toliau – VDAI) per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą;
2) kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai) (toliau – Prokuratūra) el. paštu: [email protected];
3) viešai.

Pranešimo nagrinėjimo schema.

Siekiant veiksmingai įgyvendinti Įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr.1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ yra patvirtinti šie aprašai:  
1) Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašas.
2) Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašas.
3) Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas.

Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos apraše nustatomi įstaigose diegiamų vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų reikalavimai, jų funkcionavimas, informacijos apie pažeidimus teikimas, tyrimas, tvarkymas ir konfidencialumo užtikrinimas įstaigoje.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 1T-101(1.12.E) „Dėl Informacijos apie pažeidimus Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra patvirtintas Informacijos apie pažeidimus Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje teikimo tvarkos aprašas>> (toliau – Aprašas). Šis aprašas nustato informacijos apie VDAI galimai rengiamus, padarytus ar daromus pažeidimus teikimo, informacijos apie pažeidimus priėmimo VDAI veikiančiu vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, jos vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarką.

VDAI galimybė apie pažeidimą pranešti vidiniu kanalu yra užtikrinama bet kuriam asmeniui, kurį su VDAI sieja ar siejo tarnybos, darbo ar sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) arba įdarbinimo ar kiti ikisutartiniai santykiai.

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą VDAI, ją gali pateikti vienu iš šių būdų:
1) tiesiogiai kompetentingam subjektui: pateikti informaciją apie pažeidimą galite tiesiogiai atvykus į VDAI adresu: L. Sapiegos g. 17, Vilnius;
2) paštu: informaciją apie pažeidimą galite atsiųsti adresu: L. Sapiegos g. 17, LT-10312, Vilnius, ant voko nurodant žymą „Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetentingam subjektui asmeniškai“;
3) elektroninio pašto adresu: [email protected].

Rekomenduojame pranešimą apie pažeidimą teikti užpildant šią pranešimo apie pažeidimą formą.

Jeigu asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, nori pateikti laisvos formos pranešimą, o ne užpildyti nustatytą pranešimo apie pažeidimą formą, tuomet tokiame pranešime turi būti pateikta Informacijos apie pažeidimus Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje teikimo tvarkos aprašo 15 punkte nurodyta informacija ir nurodyta, kad ši informacija teikiama vadovaujantis Įstatymu.

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas. Asmens, pateikusio informaciją, apie pažeidimą, konfidencialumas užtikrinimas viešojo administravimo ir tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo tyrimo procedūrų metu tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:
1) to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
2) asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, teisinės gynybos priemonės, kuriomis saugoma nuo neigiamo poveikio priemonių, pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 ir 5 dalis:

• kai neigiamas poveikis daromas asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą per įstaigos vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, jis pateikia pranešimą kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai), kuri sprendžia klausimą dėl asmens pripažinimo pranešėju;
• informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo, pranešėjas ir Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys dėl patiriamų neigiamo poveikio priemonių nulemtų padarinių gali kreiptis į teismą. Asmuo, kurį su įstaiga sieja tarnybos santykiai, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu, turi teisę ginčyti dėl jo priimtą ir neigiamų padarinių keliantį administracinį sprendimą arba kitokį veiksmą ar neveikimą.

Dažniausi ir aktualiausi su Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimu ir jo taikymu susiję klausimai ir atsakymai.

Statistiniai duomenys apie vidinio kanalo administravimą VDAI

Nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus Įstatymui, iki 2023 m. pranešimų apie VDAI galimai rengiamus, padarytus ar daromus pažeidimus VDAI veikiančiu vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu ar kitais numatytais būdais pateikta nebuvo.

2022 m. pagal pranešėjų pateiktą informaciją, gautą iš Lietuvos Respublikos prokuratūros, VDAI pagal kompetenciją savo iniciatyva pradėjo 2 (dvi) stebėsenos procedūras:

• dėl galimai duomenų valdytojo neteisėtai vykdomos darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje naudojant vaizdo stebėjimo priemones. Išnagrinėjus pateiktą informaciją buvo nuspręsta, kad vaizdo stebėjimas buvo vykdomas teisėtu pagrindu, siekiant apginti duomenų valdytojo interesus;
• dėl duomenų valdytojo galimai neteisėtai vykdomo vaizdo stebėjimo. Išnagrinėjus pateiktą informaciją buvo nuspręsta duomenų valdytojui teikti nurodymus, susijusius su vaizdo stebėjimu.

2023 m. pagal pranešėjo pateiktą informaciją, gautą iš Lietuvos Respublikos prokuratūros, VDAI pagal kompetenciją pradėjo tyrimą dėl duomenų valdytojo (-ų) galimai neteisėtai tvarkomų asmens duomenų.

Informuojame, kad Jums pateikus pranešimą apie galimą pažeidimą Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje (toliau – VDAI) Jūsų asmens duomenis VDAI tvarkys informacijos apie galimą pažeidimą VDAI administravimo ir vertinimo tikslu. Daugiau informacijos apie Jūsų asmens duomenų tvarkymą (teisinius pagrindus, saugojimo terminus, duomenų subjekto teises ir kt.) skaitykite šiame privatumo pranešime).