Šengeno susitarimas

ŠENGENO ERDVĖ

Tai vidinių sienų neturinti valstybių teritorija, pavadinta Šengeno miesto Liuksemburge vardu, kuriame buvo pasirašytas Šengeno susitarimas. Lietuva Šengeno erdvės nare tapo 2007 m.

ŠENGENO SUSITARIMAS

1985 m. birželio 14 d. penkios valstybės narės: Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Vokietija ir Prancūzija pasirašė Šengeno susitarimą dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (Šengeno susitarimas), kurio tikslas buvo panaikinti asmenų, valstybių narių piliečių, kertančių bendras sienas, kontrolę ir palengvinti transporto ir prekių judėjimą. Po kelių metų kitos valstybės narės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją, prisijungė prie Šengeno susitarimo. Dvi valstybės (Norvegija ir Islandija), kurios nėra Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės, taip pat prisijungė prie Šengeno susitarimo.
Šiuo metu prie susitarimo yra prisijungusios dauguma ES valstybių narių (išskyrus Bulgariją, Kiprą, Airiją ir Rumuniją), taip pat Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas ir Šveicarija. 2023 m. sausio 1 d. prie Šengeno susitarimo prisijungė Kroatija.

ŠENGENO KONVENCIJA

1990 m. birželio 19 d. buvo pasirašyta Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo), kuri yra Šengeno informacinės sistemos įkūrimo pagrindas ir palengvina laisvo judėjimo principo įgyvendinimą, įkuriant Šengeno erdvę.

ES TEISĖS AKTAI

ŠENGENO INFORMACINĖ SISTEMA

Šengeno informacinė sistema (toliau – SIS) yra ES informacinė sistema, kurioje tvarkomi asmens duomenys siekiant užtikrinti aukštą saugumo lygį ES, palaikyti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, užtikrinti saugumą ES valstybių narių teritorijose ir taisyklių, susijusių su asmenų judėjimu ES valstybių narių teritorijose, taikymą.
SIS sudaro centrinė sistema, nacionalinės SIS sistemos visose SIS naudojančiose šalyse ir ryšių infrastruktūra tarp centrinės ir nacionalinių sistemų. Informacija, įvesta kompetetingų nacionalinių institucijų į SIS, yra perduodama per centrinę sistemą visoms Šengeno valstybėms.
SIS tvarkoma informacija apie asmenis, kurie galėjo dalyvauti darant sunkius nusikaltimus arba neteisėtai įvažiavo (bandė įvažiuoti) į Šengeno erdvės valstybes arba neturi teisės gyventi ES. Joje taip pat yra perspėjimai apie dingusius asmenis, ypač vaikus, informacija apie tam tikrus daiktus, pavyzdžiui, banknotus, transporto priemones, šaunamuosius ginklus ir tapatybės dokumentus, kurie galėjo būti pavogti, neteisėtai pasisavinti ar dingę.
2023 m. kovo 7 d. pradėjo veikti atnaujinta SIS, į kurią įtraukti nauji perspėjimai, daugiau duomenų ir patobulintos funkcijos: siekiant patvirtinti ir patikrinti sistemoje registruotų asmenų tapatybę yra naudojami biometriniai duomenys: nuotraukos, delnų atspaudai, pirštų atspaudai, DNR įrašai (tik dėl dingusių asmenų).
Pirštų atspaudai bei delnų atspaudai yra naudojami biometrinėms paieškoms per automatizuotą pirštų atspaudų identifikavimo sistemą SIS.
Dalijamasi daugiau informacijos apie asmenis ir objektus, dalyvaujančius su terorizmu susijusioje veikloje.
Kompetentingos institucijos gali skelbti perspėjimus dėl dingusių asmenų, kuriuose pateikiami papildomi duomenys. Jos taip pat gali įvesti prevencinius perspėjimus į sistemą, kad apsaugotų tam tikrų kategorijų pažeidžiamus asmenis (pavyzdžiui, vaikus, kuriems gresia pagrobimas arba galimas terorizmo aukas, informaciją dėl prekybos žmonėmis, smurto dėl lyties arba ginkluotų konfliktų ir (arba) priešiškų veiksmų).
SIS taip pat yra dalijamasi sprendimais dėl asmenų grąžinimo, siekiant pagerinti veiksmingą šių sprendimų vykdymą.
Kompetetingos nacionalinės institucijos, atsakingos už laivų, orlaivių ir šaunamųjų ginklų registravimą, gali naudotis SIS, kad patikrintų joms registruoti pateiktų objektų teisinį statusą.
EUROPOLAS turi prieigą prie visų kategorijų SIS perspėjimų ir pagal kompetenciją keičiasi papildoma informacija su šalimis dėl perspėjimų, susijusių su nusikalstamomis veikomis.

Šengeno informacinė sistema. Laisvės, saugumo ir teisingumo užtikrinimas (lankstinukas liet. k.) >>

The Schengen Information System. Guaranteeing Freedom, Security and Justice (leaflet in English)>>

Lankstinukai kitomis kalbomis čia>>

DUOMENŲ SUBJEKTŲ TEISĖS SIS

SIS perspėjime yra pateikiama informacija apie konkretų asmenį ar daiktą ir nurodymai institucijoms, ką daryti, kai asmuo ar daiktas buvo rastas.

Duomenų subjektai turi teisę:

susipažinti su savo duomenimis;
ištaisyti netikslius ar ištrinti neteisėtai saugomus duomenis sistemoje.

Kiekvienas asmuo, dėl kurio pateikti perspėjimai dėl grąžinimo arba perspėjimai dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, turi teisę būti informuotas apie perspėjimą.
Visi duomenų subjektai, dėl kurių paskelbtas perspėjimas, turi teisę kreiptis į kompetentingas nacionalines institucijas, įskaitant teismus, dėl prieigos prie duomenų, jų ištaisymo ar ištrynimo arba žalos, patirtos dėl duomenų apsaugos teisės pažeidimų bet kurioje SIS naudojančioje šalyje, atlyginimo.

Gidas dėl duomenų subjekto teisių Šengeno informacinėje sistemoje (anglų k.) “The Schengen Information System. A guide for exercising data subjects’ rights: the right of access, rectification and erasure”>>

KURIOS INSTITUCIJOS TURI PRIEIGĄ PRIE SIS DUOMENŲ?

Prieiga prie SIS yra ribota. Prieigą turi tik nacionalinės už sienų kontrolę atsakingos institucijos, policijos, muitinės, teismų, vizų ir transporto priemonių registracijos tarnybos. Šios institucijos gali naudoti SIS duomenis tik tiek, kiek joms reikia konkrečioms užduotims atlikti. Europos institucijos EUROPOLAS ir EUROJUSTAS taip pat turi ribotas prieigos teises.

KAIP UŽTIKRINAMA ASMENS DUOMENŲ APSAUGA?

Institucijos, kiekvienoje šalyje naudojančios SIS, yra įpareigotos tikrinti informacijos, kurią įveda į sistemą, kokybę. Šengeno erdvėje yra griežti duomenų apsaugos reikalavimai. Jei duomenys apie asmenį yra saugomi, tas asmuo turi teisę prašyti prieigos prie šių duomenų ir įsitikinti, kad jie yra teisingi ir teisėtai įvesti. Jei taip nėra, asmuo turi teisę prašyti, kad duomenys apie jį būtų ištaisyti ar ištrinti. Suteikti prieigą gali būti atsisakoma tik tada, kai tai būtinai reikalinga teisėtos užduoties, susijusios su užklausa, vykdymui ir kitų asmenų teisių ir laisvių įgyvendinimui.

Prašymas susipažinti su savo asmens duomenimis, tvarkomais Šengeno informacinėje sistemoje>>
Prašymas ištaisyti savo asmens duomenis, tvarkomus Šengeno informacinėje sistemoje>>
Prašymas ištrinti savo asmens duomenis, tvarkomus Šengeno informacinėje sistemoje>>

KAIP UŽTIKRINAMA TEISĖTAI KERTANČIŲ ŠENGENO VALSTYBIŲ SIENAS ASMENŲ APSAUGA, JEIGU JŲ TAPATYBĘ PASISAVINA ASMUO, SUSIJĘS SU NUSIKALTIMU AR NELEGALIU ĮVAŽIAVIMU Į ŠENGENO ERDVĘ?

Kartais netikra tapatybė panaudojama vykdant nusikaltimus ar bandant įvažiuoti ar pasilikti Šengeno erdvėje. Toks neteisėtas panaudojimas įtraukia pamestus ar pavogtus tapatybės dokumentus. Jei susiklosčius tokiai situacijai gaunama užklausa, įvesta į SIS, tai gali sukelti sunkumų nekaltam asmeniui, kurio tapatybė buvo pavogta. SIS suteikia galimybę valdžios institucijoms atlikti paiešką, naudojant pirštų atspaudus, nustatyti, ar tikrinami ne ES piliečiai turi teisę atvykti į ES ar joje būti, nustatyti tikrinant pateiktus galbūt suklastotus dokumentus. Į SIS taip pat bus įtraukiami duomenys apie suklastotus dokumentus, įskaitant kelionės dokumentus ir vizų įklijas. Šiuo atveju yra naudojamos konkrečios procedūros, kad būtų užtikrinta nekaltų asmenų interesų apsauga.

KAIP KREIPTIS DĖL PRIEIGOS, IŠTAISYMO, PAKEITIMO IR NETEISĖTO ASMENS DUOMENŲ PANAUDOJIMO?

Jei manote, kad Jūsų asmens duomenys buvo neteisėtai panaudoti, juos reikia ištaisyti ar ištrinti, galite kreiptis dėl prieigos prie šių duomenų bet kurioje Šengeno šalyje, susisiekdami su kompetentinga organizacija ar institucija (paprastai, nacionaline duomenų apsaugos institucija ar institucija, atsakinga už nacionalinių duomenų įvedamą į SIS kokybę). Jei esate už Šengeno erdvės, galite susisiekti su Šengeno šalies konsulatu šalyje, kurioje tuo metu gyvenate. Būsite informuotas apie savo užklausos vykdymo eigą vėliausiai per tris mėnesius.

ŠENGENO PRIEŽIŪROS KOORDINAVIMO GRUPĖ

Šengeno priežiūros koordinavimo grupę sudaro nacionalinės duomenų apsaugos priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, kurie:

keičiasi aktualia informacija;
padeda vieni kitiems atlikti auditą ir patikrinimus;
nagrinėja taikytinų ES teisės aktų aiškinimo ar taikymo sunkumus;
analizuoja problemas, nustatytas atliekant nepriklausomą priežiūrą arba duomenų subjektams naudojantis savo teisėmis;
rengia suderintus pasiūlymus dėl bendro problemų sprendimo;
prireikus didina informuotumą apie su duomenų apsauga susijusias teises.

Šengeno priežiūros koordinavimo grupė posėdžiauja Europos duomenų apsaugos valdyboje bent du kartus per metus.

NACIONALINĖ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA

Nacionalinės priežiūros institucijos paskirtis – vykdyti nepriklausomą jų teritorijoje vykdomo SIS asmens duomenų tvarkymo ir iš jų teritorijos vykdomo SIS asmens duomenų perdavimo teisėtumo ir tolimesnio keitimosi papildoma informacija bei jos tvarkymo teisėtumo stebėseną.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija paskirta atsakinga už nepriklausomą asmens duomenų tvarkymo teisėtumo nacionalinėje SIS patikrinimo atlikimą. Viena iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijų – vykdyti nacionalinės SIS asmens duomenų tvarkymo teisėtumo kontrolę.

Norėdami gauti daugiau informacijos, kreipkitės:

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
L. Sapiegos g. 17
10312 Vilnius, Lietuva
Tel. +370 5 271 2804
https://vdai.lrv.lt
[email protected]

INSTITUCIJOS, ATSAKINGOS UŽ ŠENGENO KONVENCIJOS FUNKCIJŲ VYKDYMĄ:

NUORODOS

Priežiūros koordinavimo komitetas

Atnaujinimo data: 2023-09-11