BDAR
gdpr

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra joje tvarkomų asmens duomenų valdytoja, kuri užtikrina, kad asmens duomenys Inspekcijoje būtų tvarkomi laikantis duomenų valdytojams taikomų asmens duomenų apsaugos reikalavimų.


Asmens duomenų apsauga: ką galvoja Lietuvos gyventojai?

Data

2023 01 17

Įvertinimas
4
Apklausa.png

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) užsakymu 2022 m. pabaigoje atlikta daugiau kaip 1000 Lietuvos gyventojų apklausa. Jos duomenimis, visuomenės žinios apie asmens duomenų apsaugą gerėja, tačiau daugėja ir gyventojų, kurie dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo norėtų pateikti skundą, kad jo atvejis būtų ištirtas.

GERIAU ŽINO SAVO TEISES
2022 m. išaugo gyventojų pasitikėjimas savo žiniomis apie asmens duomenų apsaugą. Remiantis apklausa, 47 % respondentų galvoja, kad žino savo teises (tai yra 4 % daugiau nei 2021 m.). Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) žinomumas nesikeitė. Apie jį girdėjo 75 % Lietuvos gyventojų. Šis procentas jau penktus metus išlieka stabilus, tačiau pastaraisiais metais išaugo su BDAR susipažinusių gyventojų dalis (nuo 23 % 2021 m. iki 27 % 2022 m.). 20 % respondentų nurodė, kad žino VDAI kaip instituciją, kuri galėtų padėti apginti jų teises asmens duomenų apsaugos srityje.

PASITIKI, TAČIAU DAŽNIAU PASITIKRINA
Pasitikėjimas savo darbdaviais ir apskritai įmonėmis bei įstaigomis asmens duomenų apsaugos srityje per 2022 m. reikšmingai nesikeitė. Dauguma apklaustų gyventojų (62 %) teigia, kad jų darbdaviai laikosi asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Taip pat santykinai didelė gyventojų dalis (53 %) tiki, kad apskritai įmonės ir įstaigos užtikrina jų teisę į asmens duomenų apsaugą. Nepaisant stabilaus pasitikėjimo, daugėjo gyventojų, kurie susidūrę su netinkamu jų asmens duomenų tvarkymu, ieškotų papildomos informacijos. Tokie gyventojai sudaro 41 %, ir tai yra 9 % daugiau gyventojų nei 2021 m.

DAUGUMA NESUSIDŪRĖ SU PAŽEIDIMAIS
Remiantis apklausa, 2022 m. gyventojai rečiau susidūrė su asmens duomenų apsaugos pažeidimais. Maždaug 72 % gyventojų teigia, kad per pastaruosius metus nesusidūrė su jokiu neteisėtu jų asmens duomenų tvarkymu, tai yra 5 % daugiau gyventojų nei 2021 m. Visgi padaugėjo gyventojų, kurie susidūrę su asmens duomenų apsaugos pažeidimu, pateiktų skundą atsakingai priežiūros institucijai („labai tikėtina“ atsakymų dalis – 24 % 2022 m., tai 5 % daugiau negu 2021 m.). Dauguma apklaustųjų (54 %) pasitiki valstybės institucijomis, kurios prižiūri, ar kitos įmonės, įstaigos ar kitos organizacijos tinkamai užtikrina asmens duomenų apsaugą.

POŽIŪRIS PRIKLAUSO NUO SOCIALINĖS PADĖTIES
Palankiausiai asmens duomenų apsaugos sąlygas Lietuvoje vertina aukščiausio lygio vadovai (Asmens duomenų apsaugos sąlygų lygis (ADASL) – 68 %), o prasčiausiai – bedarbiai (ADASL – 51 %). Taip pat ADASL poveikį daro pajamų lygis ir išsilavinimas – kuo jie didesni, tuo ADASL aukštesnis. Kitaip tariant, gyventojai, gaunantys didesnes pajamas ir užimantys aukštesnes pareigas, asmens duomenų apsaugos sąlygas suvokia kaip palankesnes: geriau žino savo teises, labiau linkę jas ginti, labiau pasitiki duomenų valdytojais ir duomenų tvarkytojais, labiau pasitiki asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijomis.

DAUGIAU APIE ADASL RODIKLĮ
Nuo 2021 m. VDAI skaičiuoja ir vertina asmens duomenų apsaugos sąlygų lygį Lietuvoje. Tai sudėtinis rodiklis, skaičiuojamas pagal 10 klausimų iš kasmet atliekamos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos. Šie klausimai matuoja keturias sritis: gyventojų žinias, pasitikėjimą įmonėmis ir įstaigomis dėl asmens duomenų tvarkymo, elgesį, susidūrus su pažeidimais, ir pasitikėjimą priežiūros sistema. ADASL siektina vertė yra 100 %. 2022 m. ADASL siekia 60 %. Palyginti su 2021 m. ADASL statistiškai reikšmingai nesikeitė.


Asmens duomenų apsaugos sąlygų lygio 2022 m. ataskaita>>

Lietuvos gyventojų tyrimo 2022 m. ataskaita>>